Asociacija „Lietuvos tamsioji bitė“
Vilniaus g. 3, 65334 Merkinė, Varėnos r. sav.
305788123, tel. +37068743032, info@mellifera.lt
LR Žemės ūkio Ministrui Kęstučiui Navickui
LR Aplinkos Ministrui Simonui Gentvilui
LR Seimo Kaimo reikalų komiteto Pirmininkui Viktorui Pranckiečiui
LR Seimo Aplinkos apsaugos komiteto Pirmininkei Aistei Gedvilienei
DĖL LIETUVOS TAMSIŲJŲ BIČIŲ
POPULIACIJOS ATKŪRIMO
2024 m. kovo 21 d.
Vilnius
2024 m. kovo 15 d. gauta informacija dėl Žemės ūkio ministro 2023 m. balandžio 25 d. įsakymo Nr. 3D-280 „Dėl Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 metų strateginio plano intervencinės priemonės „Nykstančių Lietuvos senųjų veislių gyvulių ir naminių paukščių išsaugojimas“ įgyvendinimo taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo projekto derinimo
(https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAP/f0370151e2c711eeb876b07461d0ecb9?positionInSearchResults=0&searchModelUUID=5e8bef0e-2427-431f-af20-aedb8c5bc735).
Atsiųstame aiškinamajame rašte teigiama: „Taip pat gavus pastabų iš suinteresuotų bitininkų asociacijų, dėl kontrolės užtikrinimo tikslinamas 20.18 papunktis, kuriuo pareiškėjams, laikantiems Lietuvos tamsiosios bitės šeimas, atsiranda prievolė pateikti Lietuvos tamsiosios bitės motinos nuotraukas per mobiliąją programėlę „NMA Agro“ iš kiekvieno turimo avilio, nepateikus nuotraukų, numatoma sankcija – paramos nemokėjimas.“
Įgyvendinimo taisyklių projekte taip pat atsiranda punktas:
471. Asociacija „Lietuvos tamsioji bitė“ yra atsakinga už bičių selekcinės (veisimo) programos įgyvendinimą ir jos vykdymą.
Lietuva 1992 m. birželio 5 d. pasirašydama Biologinės įvairovės konvenciją įsipareigojo išsaugoti savo ūkinių gyvūnų nacionalinius genetinius išteklius. Atsižvelgiant į tai sudarytas saugomų lietuviškų ūkinių gyvūnų veislių sąrašas ir parengta Lietuvos ūkinių gyvūnų genetinių išteklių išsaugojimo programa (LR ŽŪ ministro 2008 m. vasario 6 d. įsakymas Nr. 3D-58).
Į saugomų ūkinių gyvūnų nacionalinių genetinių išteklių veislių sąrašą yra įtrauktos Lietuvos vietinės bitės, priklausančios medunešės bitės Apis mellifera mellifera porūšiui (https://gic.lsmuni.lt/lt/gyvunai/bites/vietines-bites).
2019 m. pagal Žemės ūkio ministerijos užsakymą Gamtos tyrimų centrui atlikus ir paskelbus darbą „Lietuvos vietinių bičių Apis mellifera mellifera genofondo išlikimo galimybių įvertinimas“ (https://zum.lrv.lt/uploads/zum/documents/files/GTC_Apis%20melifera%20melifera%20galutin%C4%97.pdf?fbclid=IwAR26-qKK4aydYT5eofRKNFALZIuF4nLQRzHemZAoRjW7zhchjl_WKhm20aA), nei valstybės institucijos, nei tuo metu egzistavusios bitininkų asociacijos jokių veiksmų nesiėmė ir tolesnių žingsnių šiai Lietuvos bitei išsaugoti neplanavo.
Tuomet susibūrę keli bitininkai-entuziastai užmezgė kontaktą su Dzūkijos NP ir Čepkelių VGR direkcija, kuri buvo suinteresuota prisidėti prie Lietuvos vietinių bičių bei tradicinės drevinės bitininkystės išsaugojimo. 2021 m. įkurta Asociacija „Lietuvos tamsioji bitė“, pasirašyta bendradarbiavimo sutartis su direkcija, bendradarbiaujama su mokslininkais iš Gamtos tyrimo centro ir 3-jus metus buvo vykdyti kryptingi tamsiųjų bičių populiacijos atkūrimo darbai.
Tačiau šiuo metu teisinė bazė yra tokia:
- VEISIMO PROGRAMŲ RENGIMO REKOMENDACIJOS negalioja nuo 2018-11-01, o be jų VMVT negali patvirtinti vietinių tamsiųjų bičių veisimo programos;
- BIČIŲ VEISIMO PROGRAMŲ TVIRTINIMO IR VEISIMO ORGANIZACIJŲ PRIPAŽINIMO TAISYKLIŲ projekto ruošimas yra sustabdytas.
Todėl Asociacija „Lietuvos tamsioji bitė“ iki šiol nėra teisiškai pripažinta veisimo organizacija ir kol kas netgi – negali tokia tapti.
Tuo pačiu, pagal jokį galiojantį teisės aktą nėra ir negali būti rengiama ir patvirtinta vietinių bičių veisimo programa, už kurios įgyvendinimą ir vykdymą Asociacija „Lietuvos tamsioji bitė“ jaučiasi atsakinga.
Tačiau Asociacija „Lietuvos tamsioji bitė“ nebegali įsipareigoti ir toliau prisiimti visą atsakomybę už bičių veisimo programos įgyvendinimą ir vykdymą, nes iki šiol, jau trejus metus ji vykdė Lietuvos tamsiųjų bičių populiacijos atkūrimo darbus naudodama vien tik labai ribotus asmeninius Asociacijos narių išteklius ir negavo jokio papildomo finansavimo. Ir 2024 m. kovo 12 d. įvykusiame Ūkinių gyvūnų genetinių išteklių koordinavimo tarybos posėdyje niekas nepasikeitė – nors ir buvo žadėta skirti finansavimą per Dzūkijos NP kaip selekcinį centrą, tai nebuvo padaryta.
Be to, nors Žemės ūkio ministerija noriai reaguoja į gautas pastabas „iš suinteresuotų bitininkų asociacijų, dėl kontrolės užtikrinimo“, tačiau neparodė jokio dėmesio mūsų 2024 m. vasario 12 d. ministerijai nusiųstame rašte „Dėl bandymų sužlugdyti Lietuvos tamsiųjų bičių populiacijos atkūrimo darbus“ išdėstytiems faktams apie šių asociacijų destruktyvią veiklą, nukreiptą prieš vietinės tamsiosios bitės populiacijos atkūrimą ir siekiančią diskredituoti entuziastus, kurie bando išsaugoti lietuviškos bitės genofondą.
Kol neskirtas finansavimas, Asociacija gali vykdyti tik palaikomuosius darbus, kad nesunyktų praėjusių trejų metų įdirbis – ir kad išliktų galimybė išsaugoti mūsų autochtoninio ekotipo A. m. mellifera bičių genofondą.
Taip pat reikia pažymėti, kad nuo 2022-ųjų metų, pagal Lietuvos ūkinių gyvūnų genetinių išteklių išsaugojimo programą, Dzūkijos nacionalinio parko ir Čepkelių valstybinio gamtinio rezervato direkcija gauna paramą įvairioms priemonėms įsigyti (aviliams, instrumentinio apsėklinimo laboratorijos įrangai ir t. t.), tačiau neskiriamas joks finansavimas darbams vykdyti ar paslaugoms įsigyti. Pagal bendradarbiavimo sutartį tarp direkcijos ir Asociacijos, mes galėjome šias priemones panaudoti darbams atlikti atkuriant tamsiosios bitės A. m. mellifera Lietuvos populiaciją – viliantis, kad šiems darbams bus skirtas finansavimas direkcijai ar Asociacijai. Tačiau, kaip jau buvo minėta, 2024 m. kovo 12 d. Ūkinių gyvūnų genetinių išteklių koordinavimo tarybos posėdyje žadėtas finansavimas vėl nebuvo skirtas, nors aktyvus bitininkystės sezonas jau faktiškai prasidėjo.
2024 m. sausio 3 d., Lietuvos raudonosios knygos komisija nusprendė įtraukti Europos tamsiųjų bičių porūšio Apis mellifera mellifera Lietuvos laukinę populiaciją į saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių sąrašą. Tačiau iki šiol Aplinkos Ministras šio sprendimo nepatvirtino, todėl iki šiol nepradėtas rengti šios bitės laukinės populiacijos apsaugos planas ir dėl šios priežasties nėra pagrindo išskirti jos apsaugai teritoriją Dzūkijos nacionaliniame parke.
Manome, kad Lietuvos vietinė medunešės bitės populiacija, kurios dalis gyveno sengirių drevėtuose medžiuose kaip autochtoninis laukinis gyvūnas, o kita dalis buvo nuo senų laikų veisiama kaip ūkinis gyvūnas, gali būti išsaugota tik bendromis LR Žemės ūkio ir LR Aplinkos ministerijų pastangomis. Šios pastangos užtikrintų genetinės įvairovės apsaugą pagal Biologinės įvairovės konvenciją bei leistų įgyti naują unikalią gamtosaugos politikos patirtį, pirmąkart Europoje įgyvendinant vietinių medunešių bičių tiek laisvėje gyvenančios, tiek ir tradicinės ūkinės, aviliuose laikomos populiacijos kompleksinę apsaugos programą.
Arūnas Adžgauskas – Asociacijos „Lietuvos tamsioji bitė“ vadovas
Dr. Laima Blažytė-Čereškienė – Asociacijos „Lietuvos tamsioji bitė“ valdybos pirmininkė ir Konsultacinės mokslo tarybos narė
Asociacijos „Lietuvos tamsioji bitė“ Konsultacinės mokslo tarybos nariai:
Doc. dr. Algirdas Amšiejus
Doc. dr. Eduardas Budrys
Dr. Svetlana Orlovskytė
Dr. Rūta Šveistienė