Asociacija „Lietuvos tamsioji bitė“
Vilniaus g. 3, Merkinė
LIETUVOS RESPUBLIKOS
ŽEMĖS ŪKIO MINISTERIJAI
DĖL BANDYMŲ SUŽLUGDYTI
LIETUVOS TAMSIŲJŲ BIČIŲ POPULIACIJOS ATKŪRIMO DARBUS
2024 m. vasario 12 d.
Vilnius
Lietuva 1992 m. birželio 5 d. pasirašydama Biologinės įvairovės konvenciją įsipareigojo išsaugoti savo ūkinių gyvūnų nacionalinius genetinius išteklius. Atsižvelgiant į tai sudarytas saugomų lietuviškų ūkinių gyvūnų veislių sąrašas ir parengta Lietuvos ūkinių gyvūnų genetinių išteklių išsaugojimo programa (LR ŽŪ ministro 2008 m. vasario 6 d. įsakymas Nr. 3D-58). Į saugomų ūkinių gyvūnų nacionalinių genetinių išteklių veislių sąrašą yra įtrauktos Lietuvos vietinės bitės, priklausančios medunešės bitės Apis mellifera mellifera porūšiui (https://gic.lsmuni.lt/lt/gyvunai/bites/vietines-bites).
2024 m. sausio 3 d. Lietuvos raudonosios knygos komisija pritarė Europos tamsiųjų bičių porūšio Apis mellifera mellifera Lietuvos laukinės populiacijos įtraukimui į saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių sąrašą.
Atsakymai oponentams į pateiktas pretenzijas (jų tekstas netaisytas)
„Norime išreikšti susirūpinimą, kodėl šio įsakymo projektas nebuvo derintas su visuomeninėmis bitininkų organizacijomis : LBS, Lietuvos bitininku profesionalų asociacija Austėja, Nacionaline bičių selekcininkų asociacija, Lietuvos bitininkų konfederacija“
Į susirūpinimą norėtųsi sureaguoti paklausiant: o kur šios organizacijos buvo 2019 metais Gamtos tyrimų centrui paskelbus galimybių studiją, o kur jos buvo nuo 2021 m. kovo 11-osios pradėjus informaciją skleisti ir diskutuoti „Facebook“ grupėje „Lietuvos tamsioji bitė“ (https://www.facebook.com/groups/187216146539077) ir kitose komunikacinėse medijose? Ogi šaipėsi iš šių idėjų, arba tai joms paprasčiausiai buvo neįdomu.
Didžiausia Lietuvos bitininkus vienijanti organizacija – Lietuvos bitininkų sąjunga (LBS) – palaikė Gamtos tyrimų centro vykdomą tyrimą. Gauti rezultatai ir rekomendacijos nuo 2019 m. buvo viešinami: skelbti straipsniai žurnale „Lietuvos bitininkas“, rezultatai pristatyti respublikinėse ir specializuotose bitininkystės konferencijose, televizijos ir radijo laidose.
Pateikiame jų sąrašą:
Blažytė-Čereškienė L., Budrys E., Orlovskytė S., Skrodenytė-Arbačiauskienė V. 2021. Lietuvos tamsiosios medunešės bitės (Apis mellifera mellifera) populiacijos genofondo įvertinimas Čepkelių rezervato apylinkėse. Konferencija „Lietuvos tamsiųjų bičių Apis mellifera mellifera populiacijos atkūrimo perspektyvos Čepkelių rezervato apylinkėse“ 2021 m. spalio 22 d., Marcinkonys.
Blažytė-Čereškienė L., Budrys E., Skrodenytė-Arbačiauskienė V., Orlovskytė S. 2022. Potencialių vietų Lietuvos vietinių bičių išsaugojimui paieška. „Bitininkystės padėtis Lietuvoje 2022 metais“ Mokslinės praktinės konferencijos medžiaga. 2022 m. gegužės 20 d. Sausiai, Trakų r. p.21-29.
Blažytė-Čereškienė L. 2018. Vidurio Europos tamsioji medų nešanti bitė, Apis mellifera mellifera – vietinė Lietuvos bitė, kurią turėtume išsaugoti. Lietuvos bitininkas. Nr. 1 p. 24-27
Blažytė-Čereškienė L. 2018. Vidurio Europos tamsioji bitė (Apis mellifera mellifera) – vietinė Lietuvos bitė: situacija šiandien. Paskaita/seminaras. 11-oji tarptautinė miško, medžioklės ir gyvulininkystės technologijų paroda „Sprendimų ratas 2018“, rugsėjo 27-29 d.,
Aleksandro Stulginskio universitetas, Kaunas.
Blažytė-Čereškienė L. 2019. Vietinė Lietuvos bitė (Apis mellifera mellifera): situacija šiandien. Paskaita/seminaras. 2019 m., sausio 26 d., Ignalinos r. bitininkų draugija “Austėja”, Ignalina.
Blažytė-Čereškienė L. 2019. Vietinė Lietuvos bitė (Apis mellifera mellifera): situacija šiandien. Paskaita/seminaras. 2019 m., vasario 23 d., Vilniaus bitininkų susivienijimas, Vilnius.
Blažytė-Čereškienė L. 2019. Vidurio Europos tamsioji bitė, Apis mellifera mellifera: išsaugojimo patirtis kitose šalyse. Lietuvos bitininkas. Nr. 96 p. 16-20.
Blažytė-Čereškienė L. 2019. Lietuvoje aptikta vietinė bitė. Interviu LRT radijo laidoje “Gamta – visų namai” 2019-12-09. https://www.lrt.lt/mediateka/irasas/2000086766/gamta-visu-namai-kalendoriuje-ziema-o-gamtoje-tik-jos-laukimas
Blažytė-Čereškienė L. 2019. Lietuvos mokslininkai džiaugiasi atradimu: nepaisant panaikinto draustinio ir įvežtinių bičių gausos mūsų giriose iki šiol dūzgia lietuviškos vietinės bitės. LRT televizijos laidoje „Laba diena, Lietuva” 2019-12-11. https://www.facebook.com/LabadienaLietuva/videos/820828811720626/UzpfSTU3MTc1MTQxOTY5ODQxNToxMzMwMjMxMzI3MTgzNzU
w/
Mokslininkai ištyrė: mūsų giriose iki šiol dūzgia lietuviškos vietinės bitės. DELFI. 2019. https://www.delfi.lt/grynas/gamta/mokslininkai-istyre-musu-giriose-iki-siol-duzgia-lietuviskos-vietines-bites.d?id=83037893
Lietuvių mokslininkų atradimas: išnykusiomis laikytos bitės aptiktos senose giriose. Lietuvos rytas. 2019.
https://www.lrytas.lt/gamta/fauna/2019/12/31/news/lietuviu-mokslininku-atradimas-isnykusiomis-laikytos-bites-aptiktos-senose-giriose-
12984053
Blažytė-Čereškienė L., Budrys E., Skrodenytė-Arbačiauskienė V., Orlovskytė S. 2019. Vidurio Europos tamsioji bitė, Apis mellifera mellifera, Lietuvoje. Lietuvos bitininkas. Nr. 99 p. 23-26.
Blažytė-Čereškienė L. 2020. Mokslininkai aptiko išnykusiomis laikytas lietuviškas bites: išskirtinio medaus nelieka net patiems. LRT televizijos laidoje „Labas rytas, Lietuva” 2020-07-22. https://www.lrt.lt/mediateka/irasas/2000115651/lietuviu-mokslininkai-aptiko-isnykusiomis-laikytas-vietines-bites-isskirtinio-medaus-nelieka-net-patiems?fbclid=IwAR3P_kx7bbU_USOftJ17QnSO5oZrbWShNZKg1Nbeh8v4M8b6XeOnWg1-Vfk
Blažytė-Čereškienė L. 2020. Lietuviška bitė. Paskaita. apie 20 klausytojų, 0,5 val. 2020 m. rugpjūčio 15 d., Bitininkystės muziejus, Stripeikiai, Ignalinos r. https://www.youtube.com/watch?v=dKEMJvzN7V0
Blažytė-Čereškienė L. 2020. Vidurio Europos tamsioji bitė (Apis mellifera mellifera) – vietinė Lietuvos bitė situacija 2019 m. Konferencija-pasitarimas ,,Apis mellifera mellifera bitės Lietuvoje – aktualijos, problematika ir perspektyvos“, 2020 m. spalio 23 d., virš 20 klausytojų, 0,5 val., Gamtos tyrimų centras, Vilnius. https://www.youtube.com/watch?v=OeYHnj9aSpM
Blažytė-Čereškienė L., Budrys E., Šveistienė R., Laureckis T., Adžgauskas A. 2020. Vidurio Europos tamsioji medunešė bitė Lietuvoje – aktualijos, problematika ir perspektyvos. Lietuvos bitininkas. Nr. 103(4), p. 23-26.
Oponentai, rašydami apie paramos teikimo ir administravimo tvarką pagal Strateginio plano intervencinę priemonę „Nykstančių Lietuvos senųjų veislių gyvulių ir naminių paukščių išsaugojimas“ – piešia apokaliptinį vaizdelį:
„šiose taisyklėse yra perbraižomi Lietuvos bitininkystės kontūrai jų visiškai nederinant su VISA bitininkų visuomene. Tamsiosios bitės, dėl jos nepageidaujamų genų kaip labai didelis spietlumas, piktumas ir labai mažas produktyvumas, finansinis skatinimas platinti po visą Lietuvą neabejotinai turės neigiamos įtakos visai Lietuvos bitininkystės raidai.“
O ką apie tamsiųjų bičių nepageidaujamus genus mano mokslininkai?
„Lietuvoje šiuo metu nėra bitynų, platinančių vietinio porūšio tamsiosios medunešės bitės motinas. Tačiau šios bitės yra geriau prisitaikiusios prie Lietuvos gamtinių sąlygų ir vietos buveinių, visų pirma prie miškingų vietovių ir medunešio iš laukinių augalų, todėl vietinio porūšio bičių populiacijos ir jos motinų platinimo galimybių atkūrimas yra aktualus uždavinys Lietuvos bitininkystei.“
„Pareiškėjų grupė 2017-2021 m. m. vykdė Lietuvos bičių populiacijų genetinius tyrimus ir nustatė, kad kai kuriose Lietuvos vietovėse yra pakankamai daug išlikusių santykinai grynų vietinio porūšio tamsiosios medunešės bitės (Apis mellifera mellifera) šeimų, iš kurių būtų galima atkurti Lietuvos sąlygoms geriausiai prisitaikiusios vietinės tamsiosios bitės populiaciją, atliekant geriausias savybes turinčių šeimų atranką ir tuo pat metu siekiant sumažinti šios populiacijos hibridizaciją su bičių veislynų platinamomis įvežtinių porūšių bitėmis (Blažytė-Čereškienė ir kt., 2019).“
(Autorinis darbas – išvada „Lietuvos vietinėms bitėms būdingų branduolio DNR žymenų paplitimas atrankai naudojamose šeimose“, dr. Eduardas Budrys ir kt., Vilnius 2022)
„Tad kaip suženklinti bičių motinas, kad tikrintojas galėtų įvertinti ar bičių kilmės pažymėjimą turinti motina vis dar gyva ? Įdėjus įsigytą bičių motiną į bičių šeimą ,nėra jokios garantijos , kad ją bitės priims ir ji ten gyvens, dės kiaušinėlius ir niekur nedings 4 metus.“
Stebina klausimas iš oponentų, kurie save laiko bitininkais profesionalais ir dar bičių selekcininkais. Bičių motinos žymimos dažais, skirtingomis spalvomis pagal metus. Galima klijuoti specialius numeriukus, skirtingų formų. Galima papildomai pažymėti UV žymekliu, kad mėgstančias labiau slapstytis A. m. mellifera motinas būtų lengviau surasti avilio dugne ar ant sienų. Tačiau 2023-06-19 įvykusio nuotolinio posėdžio su ŽŪM ir NMA darbuotojais metu, tai buvo įvertinta kaip perteklinė priemonė.
„Todėl, jei išspietė šeima kurioje gyveno Lietuvos Tamsioji Bitė, tai veislinės motinos tame avilyje tikrai jau nėra.“
Neįtikėtina, bet šioje dalyje oponentai yra teisūs. Tam atvejui mes sudarome sutartis su bičių laikytojais, kuriose rašoma:
3. Bičių laikytojas įsipareigoja:
3.3 dėl spietimo ar žūties prarastas bičių motinas su Asociacijos leidimu pakeisti atitinkančiomis Veisimo programos tikslus;
„Remiantis aukščiau išvardintais argumentais prašome pareiškėjams skirti prievolę kasmet atlikti branduolio DNR tyrimą. Tyrimo rezultatą turi būti ne mažiau 90%“
Nors selekcininkais pasiskelbę oponentai viliasi, kad ši sąlyga neįvykdoma, tačiau taip nėra. Tik atsiranda niuansas – šiam reikalui ŽŪM kasmet turėtų skirti po gerą milijoną eurų. Nors 2023 m. branduolio DNR tyrimams Gamtos tyrimų centro prašytas 20 tūkst. eurų finansavimas nebuvo skirtas, pasirenkant, galimai, finansuoti reportažus, kuriuose tiražuojami su realiais faktais prasilenkiantys Lietuvos bitininkų konfederacijos prezidento ir ezoteriko L. Tarakevičiaus teiginiai apie „100 milijonų metų nepakitusias“ ir „iš Visatos introdukuotas bites“ (šių asociacijų paramos „įsisavinimo“ metodus aptarsime rašto pabaigoje).
Taigi, plačiau apie oponentų siūlomą prievolę kasmet atlikti branduolio DNR tyrimą, su rezultatu – ne mažiau 90 % A. m. mellifera genų.
Galime iškart pasakyti, kad mes visais 200 % būtumėm už šią prievolę. Suprantama, jeigu tik ŽŪM skirtų kasmet po tą gerą milijoną (tiek maždaug reikėtų visų šeimų branduolio DNR tyrimui). Ir tokiu atveju galėtumėm įsipareigoti, kad šeimos turės ne 90 % A. m. mellifera genų, o artės link 100 %.
O dabar išsamiau apie tą stebuklingą lazdelę, kuri vadinasi branduolio DNR tyrimai.
Pateikiamoje lentelėje matome dviejų bičių šeimų – GB20 Grybaulia, Varėnos r. ir HP06 Šiurkščiai, Dieveniškių kilpa Šalčininkų r. – mitochondrijų DNR, morfometrinius ir dalinius branduolio DNR tyrimus. Abi šeimos M motininės linijos, kubitaliniai indeksai standarto ribose, tačiau pagal diskoidalinio taško padėtį jos netinkamos tolimesniam dauginimui, jeigu vadovautis tik morfometrinių tyrimų rezultatais. Tačiau, jeigu pažvelgsime į branduolio tyrimus, viskas apsiverčia aukštyn kojomis – jos beveik aukso vertės.
Pasirodo, kad GB20 šeimos tranai yra 100% A. m. mellifera. Tai reiškia, kad ir motiną genetiškai turime 100% A. m. mellifera. Tik problema, kad ji susiporavo su netinkamais tranais, todėl bičių darbininkių morfometrija ir rodo šeimos netinkamumą. Tačiau tranai vystosi iš neapvaisintų kiaušinėlių ir jie patys tinkamiausi instrumentiniam apsėklinimui, arba natūraliam poravimuisi.
Panaši situacija ir su HP06 šeima, tik gaila, kad taupant lėšas buvo tirta po vieną bitę darbininkę iš kiekvienos šeimos Šiurkščiuose. Ir kaip matome iš lentelės, ta bitė 100 % A. m. mellifera. Kadangi šios šeimos morfometrija taip pat neblizga, galima daryti prielaidą, kad šeimoje tokių bičių koks 10 %. Tuomet, išauginę iš šios šeimos 100 motinų ir apsėklinę GB20 šeimos tranų sperma – turėsime 10 motinų su 100 % A. m. mellifera genais. Beje, HP06 šeimos tranai taip pat 100 % A. m. mellifera, nes priešingu atveju čia negalėtų būti ir grynarasių bičių.
„3. Paramos taisyklių 20.5 punktas: pareiškėjas įsipareigoja vykdyti ūkinių gyvūnų produktyvumo tyrimus pagal galiojančias pripažintų veisimo organizacijų selekcines programas, vykdyti ūkinių gyvūnų produktyvumo tyrimus pagal galiojančias pripažintų veisimo organizacijų vykdomas atitinkamai veislei skirtas, patvirtintas veisimo programas, išskyrus bičių laikytojus;
Kyla pagrįstas klausimas|:
Kodėl išskyrus bičių laikytojus ?
Kuo remiantis buvo padaryta ši išimtis?
Ar darant šią išimtį ŽŪM pasidomėjo, kodėl Lietuvos Tamsioji Bitė išnyko?“
Negalima šiame bičių šeimų išgryninimo ir populiacijos formavimo etape atrinkinėti pagal produktyvumą. Nes didesnis produktyvumas dažnu atveju bus sąlygotas heterozės efekto, kuris reikšmingiau pasireiškia susimišrinusiose šeimose. Tačiau mišrūnės neperduoda pageidaujamų požymių kitoms kartoms. Todėl neleistinai sumažinsime genetinę įvairovę ir prarasime daug tinkamų veisimui šeimų.
Šioje vietoje reikia užduoti klausimą: kodėl tokios produktyvios pas mus platinamos įvežtinių rasių bičių šeimos? Ne tik todėl, kad jos selekcionuotos, bet ir todėl, kad bitininkai bitininkauja su mišrūnėmis, dažniausiai pirmos kartos F1. Nes platinamos nesusiporavusios motinos, o dažnu atveju ir lopšeliai. Šios motinos susiporuoja bitynuose, kur tranų fonas yra visų rasių miksas. Ir čia pradeda veikti heterozės efektas. Tačiau tolimesniam veisimui šios šeimos jau netinkamos.
Heterozės efektą mūsų platinamos tamsiųjų bičių motinos tik sustiprins! Ir tai supranta mąstantys bitininkai. Pavyzdžiui, gerai žinomas bičių veisėjas, kuris pageidauja būti neįvardintu – užsisakė kelias dešimtis Čepkeliuose susiporavusių motinų, kad paeksperimentuotų instrumentiniu būdu apsėklindamas motinas įvairiomis kombinacijomis. Tuo sustiprinant heterozės efektą darbinėse šeimose.
„Todėl leidimas veisti Lietuvos tamsiąją bitę, visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje smarkiai pablogins kituose bitynuose esančių kitų bičių rasių savybes: padidins jų spietlumą, agresyvumą ir sumažins produktyvumą.“
Kas būtų, jeigu būtų (A. m. mellifera tranai susiporuotų su kitų rasių motinomis): pagerėtų F1 mišrūnių žiemojimas, nereikėtų deginti kuro sausį ir vasarį važiuojant pas bites, nes joms maisto dar pakanka ir nereikia jų trikdyti, vasarą nereiktų maitinti papildomai, nes nesant medunešio sustabdomas kiaušinėlių dėjimas ir puikios sąlygos kovai su Varroa erkėmis ir pan.
Tačiau, jeigu Lietuva norėtų būti unikali Europoje ir pasaulyje – galėtų tokia tapti, saugodama įvežtines bites nuo mūsų autochtoninio ekotipo A. m. mellifera bičių. Tačiau toks unikalumas nebūtų labai malonus, nes taptumėm pajuokos objektu.
Šioje vietoje reikia pastebėti, kad LŽI daugelį metų buvo vykdoma programa „Bičių Apis mellifera carnica linijų ir jų naudingų savybių, pritaikytų Lietuvos medunešio sąlygoms, kūrimas ir įtvirtinimas“. Darbo tikslas – sukurti naują Karnikos (Apis mellifera carnica) bičių ekotipą, aklimatizuotą Lietuvos medunešio ir klimato sąlygoms, pasižymintį aukštu produktyvumu ir atitinkantį šiuolaikinius bitininkų reikalavimus.
Ir jeigu prieš kelis dešimtmečius būtų buvęs priimtas sprendimas uždrausti kitų bičių rasių įvežimą į Lietuvą ir veisti tik Karniką – reikėtų ieškoti kompromiso. Pvz. didžiojoje Lietuvos dalyje su intensyviu žemės ūkiu veisiant tik Karnikos bites, o miškingose Dzūkijos ir Aukštaitijos vietovėse laikant saugotiną tamsiąją bitę. Tačiau dabar Lietuvoje didžioji bičių šeimų dalis yra mišrūnės, nes platinama viskas ką tik galima parduoti.
Taigi, saugoti įvežtinių bičių mišrūnes nuo autochtoninio ekotipo A. m. mellifera bičių yra tokia kvailystė, kuriai sunku atrasti analogų.
„Nekontroliuojamai pasklidus Lietuvos Tamsiosios bitės tranams, taps neįmanoma užauginti ir suporuoti produktyvias kitų bičių rasių motinas, kas įtakos produkcijos kiekį. Motinas auginantys veisėjai yra susikūrę veisimo punktus atokiose vietovėse. Veisia bičių motinas pasižyminčias produktyvumu, ramiu būdu, atsparumu daugeliui ligų. Jas perka ne tik Lietuvos bitininkai, bet ir Lenkijos, Latvijos, Estijos. Lietuvos Tamsioji Bitė nepasižymi šiomis savybėmis, todėl nekontroliuojamas jos platinimas neabejotinai padarys neigiamą įtaką ir ūkiams, veisiantiems produktyvias medunešes bičių motinas.“
Dauguma pasivadinusių „selekcininkais“ ir keliančių triukšmą dėl Lietuvos tamsiųjų bičių populiacijos atkūrimo – neatlieka jokio veislininkystės darbo, o yra tik elementarūs įvežtinių bičių motinų daugintojai ir platintojai. Nes norint užsiimti veislininkyste, reikia eilės generacijų Lietuvoje išsiritusių motinų šeimas testuoti ir atrinkinėti, kad būtų aklimatizuotos mūsų sąlygoms. O norint tai atlikti, bičių motinas poruoti būtina ne tarp Kauno ir Garliavos, kaip dabar tai daro save vadinantys profesionalais, o taip, kaip senesniais laikais dėl pakankamos izoliacijos tai vykdavo Pervalkos poravimosi punkte, arba dabar Čepkelių gamtiniame rezervate – su mažiausiai 6 km izoliacine zona (ir tai yra per mažai, jeigu apylinkėse už šios ribos yra daug nepageidaujamos kilmės bičių šeimų). Daugiau Lietuvoje nei vienas fizinis/geografinis taškas šių sąlygų neatitinka. Natūralų poravimąsi, bet tik iš dalies, gali pakeisti instrumentinis apsėklinimas, tačiau Lietuvoje atliekantiems dirbtinį apsėklinimą suskaičiuoti nereikia nei vienos rankos visų pirštų.
Mišrūnės neperduoda naudingų šeimos požymių kitoms kartoms ir jų selekcija – beprasmiška. Todėl įvairių rasių bičių motinos nuolat įvežamos į Lietuvą, nes iš jų dauginti galima tik kelis metus. Su įvežamomis bitėmis plinta virusai ir kiti bičių parazitai. Tokiu būdu į Europą, o tuo pačiu ir Lietuvą, atkeliavo Varroa erkės, Nosema ceranae mikrosporidijos.
Būtent todėl šio rašto iniciatorių (LBPA „Austėja“, NBSA ir LBK) pastangomis buvo išsirūpinta, kad pagal LIETUVOS ŽEMĖS ŪKIO IR KAIMO PLĖTROS 2023–2027 M. STRATEGINIO PLANO SEKTORINIŲ INTERVENCINIŲ PRIEMONIŲ BITININKYSTĖS SEKTORIUJE ĮGYVENDINIMO TAISYKLIŲ punktą 25.1.1.3. 150 Eur už vieną grynos rasės, instrumentiniu būdu apvaisintą bičių motiną, pirktą iš bičių motinas auginančio registruoto veislinio bityno – pastoviai galėtų įsivežti veislines bičių motinas ir gautų už tai kompensacijas.
„Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus prašome:
1. Paramą Lietuvos Tamsiosios Bitės šeimų laikytojams skirti tik tuo atveju, jei šeimoms yra atliktas branduolio DNR tyrimas ir tyrimo rezultatas yra ne mažiau 90%.“
Pritariam, su sąlyga, jeigu šiems tyrimams būtų skiriama kasmet ne mažiau 1,4 mln. eurų. Vienos bičių šeimos ištyrimas (10 individų iš vienos šeimos, naudojant 10 branduolio žymenų) kainuotų apie 1395 Eur. O populiacijai suformuoti reikalinga apie 1000 bičių šeimų.
Kitu atveju Lietuvos tamsiųjų bičių populiacijos atkūrimas bus sužlugdytas ir Lietuvos tarptautiniai įsipareigojimai nebus vykdomi (Biologinės įvairovės konvencija).
„2. Apriboti nekontroliuojamą Lietuvos tamsiosios bitės platinimą, veisimą ir dauginimą visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje, išskyrus Čepkelių rezervato teritoriją.“
Pasikartosime: jeigu Lietuva norėtų būti unikalia Europoje ir pasaulyje apsijuokdama – galėtų tokia tapti, saugodama įvežtines bites nuo mūsų autochtoninio ekotipo bičių.
Būtina pastebėti, kad Lietuvos tamsioji bitė yra Lietuvos, o ne tik Dzūkijos ar juolab tik Čepkelių vietinė bitė. Siūlymas uždaryti šią populiaciją į Čepkelių rezervato teritoriją, parodo šio siūlymo autorių kaip bitininkų VISIŠKĄ NEKOMPETENCIJĄ. Čepkelių rezervato dydis yra 112 km², iš kurių daugiau nei pusę užima aukštapelkė. Tai unikali vieta kontroliuojamam bičių motinų poravimuisi, bet ne populiacijos atkūrimui ar jos egzistavimui. O be to – rezervate draudžiama bet kokia ūkinė veikla.
„3. Atlikti galimų nepageidaujamų grėsmių, rizikos vertinimo analizę visos Lietuvos Respublikos ribose
3.1 Miesto bitininkystei
3.2 Bičių įgėlimams alergiškų žmonių atžvilgiu.
3.3 Bičių ŭkiams orietuotiems į bičių produktų gavybą atžvilgiu
3.4 Bičių ŭkiams, veisiančių medunešias bičių motinas atžvilgiu.“
Seniai laikas buvo susirūpinti dėl nekontroliuojamo bičių motinų įvežimo į Lietuvą ir su tuo susijusios žalos šalies bitininkystei (apie tai iš dalies užsiminta 2024-01-12 laiške ŽŪM https://www.facebook.com/groups/187216146539077/permalink/852710219989663/?mibextid=c7yyfP ). Juk neturime NEI VIENO VEISLINIO BITYNO, nes daugumos bičių motinų daugintojų interesas – tik greitas pelnas.
Todėl nepageidaujamas grėsmes reikia tirti dėl nekontroliuojamo bičių motinų įvežimo, o ne dėl autochtoninio ekotipo mūsų bičių išsaugojimo.
„3.5 Prašome skubiai STABDYTI paramos skyrimą Lietuvos Tamsiosios Bitės motinų įsigyjimui.“
Mūsų siūlymas – STABDYTI paramos skyrimą VISŲ bičių motinų įsigijimui, pagal PBS taisyklių punktus:
25.1.1.1. 10 Eur už vieną neapvaisintą bičių motiną, pirktą iš Lietuvoje ne mažiau kaip 3 metus bičių motinas auginančio bityno;
25.1.1.2. 20 Eur už vieną apvaisintą bičių motiną, pirktą iš Lietuvoje ne mažiau kaip 3 metus bičių motinas auginančio bityno;
25.1.1.3. 150 Eur už vieną grynos rasės, instrumentiniu būdu apvaisintą bičių motiną, pirktą iš bičių motinas auginančio registruoto veislinio bityno;
NMA išaiškino, kad kriterijų „iš Lietuvoje ne mažiau kaip 3 metus bičių motinas auginančio bityno“ atitiks visi bitynai, kurie registruoti ne mažiau kaip prieš 3 metus. Ir pardavinėti galės motinas, padaugintas, būtent, iš įvežtinių motinų su kilmės dokumentais. Nes kaip žinome, Lietuvoje veislinių bitynų nėra, reiškia ir kilmės pažymėjimo niekas turėti negali čia veisiamoms bent keletą generacijų bitėms (pvz. dauginamoms iš instrumentiniu būdu apsėklintų motinų).
O jeigu kompensuojama dar ir už užsienyje įsigytas motinas, tai situacija Lietuvoje su bičių įvežimu tampa išvis nekontroliuojama ir beviltiška. Nekalbant apie iššvaistytas veltui paramos lėšas ir piktnaudžiavimus.
„4. Nurodykite, kaip bus kontroliuojamas bičių grynumas, pagal kurį ir skiriama parama. atsižvelgiant į dažną ir greitą bičių šeimų spietimą ir kryžminimąsi.“
Jeigu bus skirta reikiama suma branduolio DNR – tirsim patikimiausiu ir efektyviausiu būdu, jei bus skirtos lėšos tik morfometrijai – skaičiuosim skaitliukais (vaizdžiai palyginus su DNR tyrimais), jeigu nebus skiriama jokių lėšų – netirsim niekaip, projektas sužlugs ir Lietuva negrįžtamai praras savo vietines bites, kurias stengiamasi išsaugoti Europoje (https://www.facebook.com/groups/187216146539077/permalink/838667428060609/?mibextid=c7yyfP).
Šioje vietoje turim pabrėžti, kad 2019 metais pagal Žemės ūkio ministerijos užsakymą Gamtos tyrimų centrui atlikus ir paskelbus darbą „Lietuvos vietinių bičių Apis mellifera mellifera genofondo išlikimo galimybių įvertinimas“ (https://zum.lrv.lt/uploads/zum/documents/files/GTC_Apis%20melifera%20melifera%20galutin%C4%97.pdf?fbclid=IwAR26-qKK4aydYT5eofRKNFALZIuF4nLQRzHemZAoRjW7zhchjl_WKhm20aA), niekas jokių veiksmų nesiėmė ir tolimesnių žingsnių neplanavo – nei iš valstybės institucijų pusės, nei iš dabar krokodilo ašaras čia liejančių asociacijų ar atskirų jų narių.
Tuomet, kelių entuziastų palaikomas, A. Adžgauskas užmezgė kontaktą su Dzūkijos NP ir Čepkelių VGR direkcija, kuri buvo suinteresuota prisidėti prie Lietuvos vietinių bičių išsaugojimo. 2021 m. įkurta asociacija „Lietuvos tamsioji bitė“, pasirašyta bendradarbiavimo sutartis su direkcija, palaikomas glaudus ryšys su mokslininkais iš Gamtos tyrimo centro ir 3 metus vyko kryptingi tamsiųjų bičių populiacijos atkūrimo darbai.
Sunkiai pajudinamą smagratį pavyko užsukti. Visa tai buvo atliekama iš entuziazmo, matant šio prasmingo darbo perspektyvas, be jokio finansavimo.
Iki šio momento nei asociacija „Lietuvos tamsioji bitė“, nei asmeniškai A. Adžgauskas NĖRA GAVĘ JOKIOS PARAMOS, KOMPENSACIJOS AR ATLYGIO už atliekamus darbus. Bet tai negali tęstis be galo…
„5. Visas paramos korekcijas, prieš tvirtinimą derinti su visomis Lietuvos Respublikos bitininkų asociacijomis.“
Suprantama, kad šio oponentų rašto raktinis žodis – PARAMA. Todėl visiems vertėtų plačiau susipažinti su asociacijomis, kurios kelia visą šitą triukšmą ir kurios iš esmės buvo sukurtos paramai „įsisavinti“.
______________________________________________________________________________
Juridinis asmuo: Nacionalinė bičių selekcininkų asociacija, kodas 304180260
2023-06-20 Pranešimas apie numatomą inicijuoti asociacijos likvidavimą Registro tvarkytojo iniciatyva pagal CK 2.70 str.
(2.70 straipsnis. Juridinio asmens likvidavimas juridinių asmenų registro tvarkytojo iniciatyva
https://www.infolex.lt/ta/20799:str2.70# )
Po pranešimo apie numatomą inicijuoti likvidavimą – 2023-07-11 pateikiami 2021 m. ir 2022 m. finansinės atskaitomybės dokumentai.
Pagal 2019 m. Nacionalinės bičių selekcininkų asociacijos veiklos ataskaitą:
4. Steigėjai ir nariai
Nacionalinės bičių selekcininkų asociacijos steigėjai ir nariai yra: Justinas Kretavičius, Ilona Zamaraitė, Vytis Garbauskas, Sigita Garbauskienė.
Nacionalinė bičių selekcininkų asociacija 2019 m. gruodžio mėn. 31 d., turėjo 4 narius (fizinius asmenis).
Nepatikrintais duomenimis, tai dvi sutuoktinių poros. O Vytis Garbauskas ir Sigita Garbauskienė visur atstovauja Lietuvos bitininkų profesionalų asociaciją „Austėja“.
2023 m. Nacionalinės bičių selekcininkų asociacijos veiklos ataskaitoje rašoma:
6. Informacija apie gautą ir panaudotą paramą, kitas pajamas ir išlaidas
Nacionalinė bičių selekcininkų asociacija per ataskaitinius 2023 metus komercinės veiklos nevykdė, bet iš Nacionalinės mokėjimo agentūros gavo finansavimo pajamas veislinės selekcinės duomenų bazės prenumeratai.
https://www.registrucentras.lt/jar/p/dok.php?kod=304180260
Klausimas ŽŪM ir NMA: Kaip šiai asociacijai galėjo būti skirta parama 2023 metais, jeigu ji neteikė pagal teisės aktus reikalaujamų duomenų Registrų centrui ir paraiškų vertinimo laikotarpiu – 2023 m. birželio 20 d. juridiniam asmeniui buvo išsiųstas pranešimas apie numatomą inicijuoti likvidavimą?!
Balticapis.eu puslapyje Naujienlaiškyje, paskelbtame 2022-02-02 galima įžvelgti intelektinės nuosavybės pasisavinimo požymių. Pateikiamas į lietuvių kalbą išverstas užsienio mokslininkų straipsnis, kuriame J. Kretavičius įtrauktas į bendraautorių sąrašą.
Nuoroda į lietuvišką vertimą: https://balticapis.eu/wp-content/uploads/2022/02/eurbest.pdf
Originaliame straipsnyje anglų kalba nėra nei vieno autoriaus iš Lietuvos.
Nuoroda į straipsnio originalą: https://www.researchgate.net/publication/357876920_EurBeST_-_A_Pilot_Study_Testing_Varroa-resistant_Bees_Under_Commercial_Beekeeping_Conditions
______________________________________________________________________________
Juridinis asmuo: Lietuvos bitininkų profesionalų asociacija „Austėja”, kodas 304984069
2019 – 2021 metų finansinės atskaitomybės dokumentai pateikiami 2022 m. 06-07 mėnesiais, pažeidžiant teisės aktų reikalavimus.
Tačiau tai nesutrukdo 2019 m. gauti 13498 € paramą, 2021 m. – 2287 €, 2022 m. – 1867 €.
Įdomiausia, kad 2021 m. ataskaitoje nurodoma 16 narių ataskaitinio laikotarpio pabaigoje (ir 16 narių praėjusio ataskaitinio laikotarpio pabaigoje). Tačiau 2019 m. ataskaitoje nurodomi 32 nariai ataskaitinio laikotarpio pabaigoje (ir 0 narių praėjusio ataskaitinio laikotarpio pabaigoje).
Susikūrė 13498 € paramai paimti ir pusė po to išsibėgiojo?! Ne. Norint pavadinime naudoti vardą „Lietuvos“ – reikia turėti ne mažiau 30 narių-fizinių asmenų, arba bent 3 narius-juridinius asmenis.
Šioje vietoje nesunku suvokti, kad pusė registracijai pateiktų narių buvo FIKTYVŪS!
https://www.registrucentras.lt/jar/p/dok.php?kod=304984069
Klausimas ŽŪM ir NMA: Kokiu pagrindu asociacijai 2019 m. galėjo būti skirta 13498 € parama, jeigu ji registruota paraiškų teikimo metu – 2019 m. sausio 8 d.?!
______________________________________________________________________________
Juridinis asmuo: Lietuvos Bitininkų Konfederacija, kodas 191859670
Iš 2017 m. aiškinamojo rašto: „Taip pat gauta dotacijos iš NMA – 1737 eur. Visa dotacija yra panaudota Bičių varikozės prodramai ir seminarui, paskaitomas.“
Iš 2017 m. veiklos ataskaitos: „2017 m. LBK vykdė du projektus pagal paramos Lietuvos bitininkystės sektorių. Buvo įgyvendinta bičių „Varikozės“ programa. Taip pat bitininkystės mokymo seminarai. 2017 m. Projekto vykdymui buvo įdarbintas vienas darbuotojas… Visa dotacija yra panaudota Bičių varikozės prodramai ir seminarui, paskaitomas.“
Iš 2018 m. aiškinamojo rašto: „Taip pat gauta dotacijos iš NMA – 2184,01 eur. Visa dotacija yra panaudota Bičių varikozės prodramai ir seminarui, paskaitomas.”
Iš 2018 m. veiklos ataskaitos: „2018 m. LBK vykdė du projektus pagal paramos Lietuvos bitininkystės sektorių. Buvo įgyvendinta bičių „Varikozės“ programa. Taip pat bitininkystės mokymo seminarai. 2018 m. Projekto vykdymui buvo įdarbintas vienas darbuotojas…. Visa dotacija yra panaudota Bičių varikozės prodramai ir seminarui, paskaitomas.“
Iš 2019 m. aiškinamojo rašto: „Taip pat gauta dotacijos iš NMA – 862 eur. Visa dotacija yra panaudota Bičių varikozės prodramai ir seminarui, paskaitomas.”
Iš 2019 m. veiklos ataskaitos:„2019 m. LBK vykdė du projektus pagal paramos Lietuvos bitininkystės sektorių. Buvo įgyvendinta bičių „Varikozės“ programa. Taip pat bitininkystės mokymo seminarai. 2019 m. Projekto vykdymui buvo įdarbintas vienas darbuotojas…. Visa dotacija yra panaudota Bičių varikozės prodramai ir seminarui, paskaitomas.“
Iš 2020 m. aiškinamojo rašto: „Taip pat gauta dotacijos iš NMA – 17708,67 eur. Visa dotacija yra panaudota Bičių varikozės prodramai ir seminarui, paskaitomas bei kalendoriaus leidybai.”
Iš 2020 m. veiklos ataskaitos: „2020 m. LBK vykdė du projektus pagal paramos Lietuvos bitininkystės sektorių. Buvo įgyvendinta bičių „Varikozės“ programa. Taip pat bitininkystės mokymo seminarai ir išleistas bitininkystės kalendorius. 2020 m. Projekto vykdymui buvo įdarbintas vienas darbuotojas… Visa dotacija yra panaudota Bičių varikozės prodramai ir seminarui, paskaitomas bei kalendoriaus leidybai.“
Iš 2021 m. aiškinamojo rašto: „Taip pat gauta dotacijos iš NMA – 18231 eurų. Visa dotacija yra panaudota aprūpinti reikiamais bičių gydymo preparatais ir metodine medžiaga, organizuotas 16 ak. val. Mokymo ir kvalifikacijos tobulinimo seminaras, išleistas leidinys ,,Bitininko kalendorius- žinynas 2022 metams“, paruošta 6 reportažų ciklas apie bičių produktų, ypač medaus, naudą žmogaus sveikatai.”
Iš 2021 m. veiklos ataskaitos: “Šių projektų įgyvendinimui gautas finansavimas iš NMA – 18231 euras. Visa dotacija yra panaudota.”
Iš 2022 m. aiškinamojo rašto: „Taip pat gauta dotacijos iš NMA – 18298 eurų. Visa dotacija yra panaudota aprūpinti reikiamais bičių gydymo preparatais ir metodine medžiaga, organizuotas 16 ak. val. Mokymo ir kvalifikacijos tobulinimo seminaras, išleisti reportažų ciklas apie bičių produktų, ypač medaus, naudą žmogaus sveikatai.”
Iš 2022 m. veiklos ataskaitos: „Šių projektų įgyvendinimui gautas finansavimas iš NMA – 18298 euras. Visa dotacija yra panaudota.”
Pabraukiant pažymėtos kuriozinės klaidos, Lietuvos bitininkų konfederacijos ataskaitose kartotos 4 metus paeiliui.
Ir tai jau ne pro-drama, o visa varikozės drama – kiek metų įmanoma neskaityti to, ką pateikinėji Registrų centrui? Juk šie išminčiai skelbiasi, kad LBK pagrindinė veikla yra bitininkystė (014920), kuri rengia mokymus bitininkystės klausimais. Dar ir kalendorių išleido. Ir reportažus kūrė apie „100 milijonų metų nepakitusias“ ir „introdukuotas iš Visatos bites“.
Per 2017-2022 metų laikotarpį labai efektyviai „įsisavinta“ skiriama parama!
Iš viso: 59020 €. Įdomu, kiek „įsisavinta“ 2023 m. ir į kiek pretenduojama šiemet…
https://www.registrucentras.lt/jar/p/dok.php?kod=191859670
Pagal Lietuvos Respublikos asociacijų įstatymą:
4. Veiklos ataskaitoje turi būti nurodyta:
1) asociacijos veiklos tikslai, uždaviniai ir atlikti darbai, taip pat nurodomi ateinančių finansinių metų veiklos tikslai, uždaviniai ir planuojami atlikti darbai;
2) asociacijos narių skaičius finansinių metų pabaigoje ir praėjusių finansinių metų pabaigoje, atskirai išskiriant vienijamų juridinių asmenų skaičių ir jų pavadinimus, teisinę formą, kodus. Nurodyti vienijamų juridinių asmenų skaičių, pavadinimus, teisinę formą ir kodus turi asociacijos, kurios yra nevyriausybinės organizacijos.
Tačiau, Lietuvos Bitininkų Konfederacijos veiklos ataskaitose nuo pat 2017 m. (kai jos prieinamos viešai) – NEI KARTO NEPAMINĖTAS NARIŲ SKAIČIUS!
Klausimas ŽŪM ir NMA: Kaip galima skirti paramą asociacijai apskritai, o dar kasmet tokio dydžio – visiškai nevertinant čia nurodyto konteksto? Ir kai net nežinomas jos narių skaičius.
Tai tokia yra šių asociacijų ir nekvalifikuotų „profesionalų“ paramos gavimo politika.
Arūnas Adžgauskas – asociacijos „Lietuvos tamsioji bitė“ vadovas
Dr. Laima Blažytė-Čereškienė – Gamtos tyrimų centro vyresnioji mokslo darbuotoja
Doc. Algirdas Amšiejus – biomedicinos mokslų daktaras