Asociacija „Lietuvos tamsioji bitė“
Vilniaus g. 3, 65334 Merkinė, Varėnos r. sav.
305788123, tel. 868743032, info@mellifera.lt
________________________________________________________________________________
DZŪKIJOS NACIONALINIO PARKO IR ČEPKELIŲ
VALSTYBINIO GAMTINIO REZERVATO DIREKCIJAI
LIETUVOS RESPUBLIKOS ŽEMĖS ŪKIO MINISTERIJAI
PRAŠYMAS
DĖL APIS MELLIFERA MELLIFERA SELEKCINIO CENTRO SAUGOMOS TERITORIJOS
2023 m. vasario 3 d.
Iš tarptautinės Europos tamsiųjų bičių apsaugos asociacijos SICAMM (Societas Internationalis pro Conservatione Apis melliferae melliferae) kreipimosi:
„Raginame vyriausybes ir mokslo bei aplinkosaugos finansavimo įstaigas remti pastangas, siekiant nustatyti ir išsaugoti Šiaurės Europos bičių ekotipus ir vietinius varietetus. Pripažįstame ir pabrėžiame šalių, kurių teritorijose yra natūralus autochtoninių bičių A. m. mellifera arealas, teisinę pareigą, siekiant savo vietines bites išsaugoti ir joms sukurti apsaugos zonas pagal tarptautiniu mastu pripažįstamą Biologinės įvairovės konvencijos (1992) standartą. Manome, kad tai yra neatidėliotinos svarbos uždavinys, saugant gamtos biologinę įvairovę ir ypač neįkainojamus jos genetinius išteklius, būtinus maisto gamybai dabartinei ir ateities kartoms.“
1995 m. Lietuvos žemdirbystės instituto mokslo darbuose (Nr. 42), straipsnyje „Lietuvos vietinių bičių išlaikymas“, vienas žymiausių mūsų šalies bitininkystės specialistų habil. dr. J. A. Balžekas rašė: „…Minėtų kaimų ir juos supančių miškų bei Čepkelių rezervato teritorijoje galima suformuoti antrą vietinių bičių liniją. Tai padėtų išlaikyti vietines bites ir padidinti jų produktyvumą… Vietinių bičių išlaikymo ir vietinių bičių antros linijos suformavimą reikėtų pavesti Čepkelių rezervato tarnybai.
Išvados: …prarasti šių bičių genofondą būtų didelė netektis bitininkystei. 1971-1979 m. Lietuvoje, Jurbarko-Tauragės miškuose, įkurtas vietinių bičių draustinis. Jo teritorijoje 1971-1991 m. pavyko išlaikyti Vidurio Europos bites. Pastaraisiais metais dėl nepakankamos priežiūros (ar dėl darbuotojų stokos) labai padidėjo sumišrinimo ir vietinių bičių išnykimo pavojus. Todėl siūloma vietinių bičių draustinį reorganizuoti į valstybės išlaikomą rezervatą su filialu Čepkelių rezervate.“
Praėjus trims dešimtmečiams, pagal 2021-2022 metais atliktus tyrimus, J. A. Balžeko minėtuose kaimuose 2/3 genetiškai ištirtų bičių šeimų motininė linija priklauso M grupei. Reikėtų priminti, kad senasis vietinių bičių draustinis apėmė 700 km² teritoriją.
Šiuo metu būtina neatidėliotinai spręsti Apis mellifera mellifera bičių populiacijos atkūrimui ir išsaugojimui aktualios teritorijos reglamentavimo klausimą, įkuriant pakankamo dydžio (apie 1000 km²) saugomą teritoriją ar nustatant apsaugos tikslus, kad, šalinant kelių dešimtmečių metizacijos pasekmes, esamuose bitynuose būtų plečiama ir išlaikoma tik vietinės bitės populiacijos genetinė linija.
Dzūkijos nacionalinio parko ir Čepkelių valstybinio gamtinio rezervato teritorijoje yra fiksuota 60 drevėtų pušų, kurių didesnė dalis yra tinkama apsigyventi natūraliai spiečiančioms bičių šeimoms, arba įkeliant šeimeles su poravimosi punkte susiporavusiomis motinėlėmis. Ši aplinkybė būtų unikali, atkuriant vietinių bičių populiaciją drevėse, nes skirtingai nuo įvežtinių bičių rasių, kurios dažniau gyveno uolų plyšiuose, mūsiškės gyveno išimtinai medžių drevėse. Saugomų teritorijų su Apis mellifera mellifera bitėmis yra ir kitose Europos šalyse. Iš SICAMM 2021 m. spalio 23-osios konferencijos pranešimo matyti („Using pool – sequence data to unravel the population genetics of Apis mellifera mellifera” by Matthieu Guichard PhD), kad Šveicarijoje yra dvi Apis mellifera mellifera saugomos teritorijos: Glarus – apie 1000 bičių šeimų 680 km² plote; ir Melchtal – apie 50 bičių šeimų, 150 km² plote. Čia reikia atkreipti dėmesį, kad Šveicarija yra kalnuota šalis, o esant tokioms sąlygoms įmanoma suformuoti efektyviai veikiančias ir mažesnes teritorijas.
Belgijoje saugoma teritorija yra Chimay–Momignies. Nuo 2004 m. visa Chimay savivaldybės teritorija (197 km²) tapo tamsiųjų bičių apsaugos zona. Tų metų pabaigoje visi be išimties bitininkai pasirašė peticiją, prašydami savo teritoriją paversti išskirtinai tamsiosioms bitėms veisti. Tai buvo padaryta 2004 m. pabaigoje, gruodžio 16 d.
2015 m. Momignies savivaldybė, esanti greta Chimay savivaldybės, balsuojant už savivaldybės reglamentą, kuriame iš esmės kalbama apie Rio konvenciją dėl biologinės įvairovės išsaugojimo, kurią 1992 m. birželio 5 d. pasirašė ir Lietuva, taip pat ėmėsi panašių apsaugos priemonių kaip ir Chimay savivaldybė. Tai racionalu, nes šioje savivaldybėje, taip pat buvo atlikti moksliniai tyrimai, ir nustatyta, kad abejose savivaldybėse tamsiųjų bičių populiacijos yra identiškos. Taigi 2015 m. Momignies savivaldybės apsaugos reglamentas tamsiųjų bičių populiacijos apsaugos zoną kartu su Chimay priartino maždaug prie 300 km² ploto. Šioje teritorijoje aktyvių veisėjų yra daugiau nei 200. Atliekama kruopšti visų motinėlių kilmės registracija (pedigree) ir bendradarbiaujama su įvairiomis veisimo grupėmis ir institutais. Tačiau 300 km² ploto izoliuota teritorija efektyviai veikti negalėtų, jei šalia Prancūzijoje nebūtų regioninio gamtos parko (Parc naturel régional de Avesnois) su Mormal tamsiųjų bičių poravimosi stotimi.
Mormal tamsiųjų bičių poravimosi stotis (Prancūzija):
Tamsiųjų bičių selekcijos ir veisimo centras, Chimay-Valenciennes ekotipas
Raudona – 3 km spindulio poravimosi zona;
Geltona – 7 km spindulio veisimo zona;
Žalia – 10 km spindulio apsaugos zona.
Saugoma teritorija Augustavo girioje
Nuo 1970-ųjų Augustavo miške veikia suformuota Augustowska M linijos veisimo teritorija, kuri yra padalinta į centrinę zoną – maždaug 10 km spinduliu nuo Płaska miesto, ir apsauginę zoną – apimančią apie 10 km pločio juostą nuo centrinės zonos ribos. Šioje teritorijoje siekiama apsaugoti natūralią Vidurio Europos tamsiųjų bičių populiaciją nuo svetimų rasių genų įtakos. Centrinėje zonoje natūraliu būdu poruojamos bičių motinos, didinant populiacijos genetinę įvairovę. Ši zona, kurioje laikoma apie 300 šeimų, yra natūralus „genų bankas“, iš kurio papildoma ir atnaujinama pagrindinė populiacijos dalis. Apsauginė zona sukuria natūralų genetinį barjerą nuo svetimų tranų įsiveržimo. Motinėlės auginamos pagrindinėje centrinėje zonoje. Natūralią apsauginės zonos populiaciją sudaro apie 800 šeimų.
Pagal vieną žymiausių šių laikų bičių tyrinėtoją, Kornelio universiteto profesorių T. Seeley, natūralus bičių šeimų tankis gamtoje yra maždaug 1 b. š. kvadratiniame kilometre. Taigi, kaimynai Augustavo girioje šios ribos neviršija. O norint išlaikyti stabilią bičių populiaciją, reikia turėti bent 1000 bičių šeimų.
Dabar genofondo išsaugojimo paramos taisyklėse kuriama selekcinio centro teritorija apibrėžta taip: 18 kilometrų spinduliu apie Dzūkijos nacionalinio parko lankytojų centrą Marcinkonyse (Miškininkų g. 61, koordinatės 54°03’40.6″N 24°23’53.7″E). Teritorijos plotas maždaug 950 km².
Prašome inicijuoti reikiamų teisės aktų priėmimą, kad šioje teritorijoje būtų galima laikyti tik Lietuvos tamsiųjų bičių Apis mellifera mellifera šeimas, uždraudžiant kitų rasių ar mišrūnių įvežimą.
Ateityje būtų tikslinga saugomą teritoriją apibrėžti detaliau, pagal natūralias (upes) ar žmogaus sukurtas ribas (kelius), praplečiant ją Kapčiamiesčio miškų link, kad Lietuvos tamsiųjų bičių populiacija turėtų kontaktą su Augustavo girios bitėmis.
Asociacijos „Lietuvos tamsioji bitė“ vadovas Arūnas Adžgauskas
Asociacijos „Lietuvos tamsioji bitė“ valdybos pirmininkė Laima Blažytė-Čereškienė